BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘2 aukštas’ kategorija

Sienutė

2011-05-28

Baigėm antro aukšto atraminę sienutę. Gan įdomiai atrodo tas durų derinys tarp plytų. Erdvės jausmas kitoks. Dar stogas užsidės, tai tada pajusim jau kokia ta erdvė iš tikrųjų yra.

Sienutę ne šiaip plikom plytom mūrijom. Ankeriavom į sieną kištukais metaliniais, armatūra. Neturėtų vaikščioti. Kadangi vienoj sienoj dvejos durys, tai priėmėm sprendimą, iki durų sąramų statyt paprastai, o sąramas įlieti į sienas. Teko truputį pasidarbuoti su griaunamaisiais įrankiais ir skylės buvo padarytos.

Sąramos užpiltos. Dėl tvirtumo, dar ir viršutinę eilę dėjom ne plytom, o monolitinį viršų išliejom. Tai ne tik dėl tvirtumo, bet ir iš tingėjimo. Nes aukštis iki perdangos liko kiek mažiau nei plytos storis, tai būt tekę plytas pjaustyt. Į monolitą dėjom armatūrą, ją taip pat rišom prie išorinių sienų, ir dar įstatėm vertikalius stulpelius, prie kurių tvirtinsis medinės perdangos. Nebereikės sukt galvos, kaip perdangas toj vietoj pritvirtinti.

Iš kitos pusės siena. Vienos durys į WC, kitos ale durys į mini garderobinę

Rodyk draugams

Statom ardom statom…

2011-05-19

Baigėm mūryti antro aukšto sienas. Baigėm sąramas lipdyt. Nu bet negi taip lengvai imsi ir baigsi tokį malonų žaidimą…

Paaiškėjo, kad nuo rudens likę klijai niekam tikę. Baigėsi jų galiojimo laikas ir… viskas. Kokio velnio ten pridėta - neaišku, bet neklijuoja taip kaip reikia. Sukietėję, po dienos-kitos pradeda trupėt - ranka galima brūžinti ir byra sau klijai kaip smėliukas.

Gaila, kad tik pradėję mūryt nepatikrinom ar jie gerai laiko, tai teko visą eilę nuardyti ir vėl iš naujo su naujais klijais mūryt. Na nieko, užtat gerai nešiosis. (Taip sakoma apie rūbą: jei siuvėjui siūlai pinasi, sako gerai nešiosis). Dabar jau tikrinsim visų klijų ir kitokių statybinių mišinių galiojimo terminus, trukmę, ir t.t… Iš klaidų mokomės.

O dabar gera žinia.

Kad ir kišo nelabasis pagalius į ratus, vis vien mes baigėm mūryt antrą aukštą. Na tiesa ne visą, o tik sienas.

Dar liko viena svarbi vidsienė. Ant jos remsis perdangos lentos, tai ji būtinai turi būt pastatyta iki stogo dengimo. Gana įdomiai ji atrodo, nes nors ir yra trumputė, bet turi dvejas duris. Ten kada nors bus dušas ir drabužinė.

O čia vaizdelis pro kitas duris. Nežinau kaip pasiteisins ir ar iš vis pasiteisins, bet kol kas numatyta, kad tualetas ir dušine turės dvejas duris.

Net ir baigus šią sienutę, negalėsim pasidžiaugt, kad jau baigta su mūrais. Lieka dar frontonai. Juos irgi iš blokelių mūrysim. O juos geriau iki dengiant stogą pasimūryt, kad po to nereiketų galvos į gegnes trankyt.

Rodyk draugams

Triumfo arka

2011-04-27

Durų sąramos jau užbetonuotos ir klojiniai nuimti. Valio! Vaizdelis nerealus. Bet viena sąrama verta didesnio dėmesio.

Turim tokią vieną vietelę antram aukšte, tarp laiptų ir kamino, kur bus durys. Ten teko po vieną blokelį stulpu sukelt mūrą ir po to dėt sąramą. Vis tik nešančioji siena, ir durys bus. Neblogai atrodo dabar ta arka. Tokia vieniša ir didinga. Ant jos dar dėsis sąrama virš laiptinės, tai todėl tos armatūros dar kyšo lyg antenos.

Kaminas jau irgi pakilo nuo grindų lygio.

Senelis savo darbą dirba. Tik plytas sunkiau jau tampyt, o ir pasirinkimas po truputį mažėja… Visa sena krosnis į kaminą tuoj pavirs.

Toliau kelti kaminą trukdo pastolių lentos. Jas nuimsim kai sumūrysim visus blokelius antro aukšto ir užpilsim sąramą virš laiptinės. Pastovės ir taip kaminiukas.

Rodyk draugams

Kaip rišam armatūrinius karkasus sąramoms

2011-04-25

Antro aukšto durų ir langų sąramoms reikėjo taip pat rišti armatūrinius karkasus. Kadangi paruoštukinės vielutės jau baigėsi kadai kada, teko imtis rankinio būdo. Jis irgi pakankamai įdomus, net malonus ir raminantis.

Imi ploną vielą 1mm storio. Nežinau iš kur ją diedas partempė, bet nemažas ritinėlis pas mus jos yra. Imi tą vielą ir karpai su replėm “kusačkėm” maždaug 30-40 cm ilgio gabaliukais. Po to tą vielą lenki pusiau ir turi vielytę rišimui.

Įrankį rišimui jau reikia gamintis iš storesnės vielos. Tam tikslui pasinaudojom storesne viela - 6mm. Čia jau diedas parodė savo meistriškumą ir žinias.

O toliau viskas paprasta. Imi vielutę (dvilinką) lenki ją pusiau apimi rišimo mazgą ir suki, kol vielutė sukdamasi prisispaudžia prie armatūros ir ją suveržia. Jei dar kliba, galima imti antrą vielutę ir kita puse kryžmai vėl veržti.

Surišti reikia, nes po to vibruojant lengvai gali atsipalaiduot ir iškeliaut armatūra, prisiliesti prie klojinio, o tada rūdys keliaus į išorę. Arba visai atsipalaiduos ir iškris… tada jau nebūsi tikras, kad išlaikys apkrovas. Kai konstruktorius pats riša armatūras, tai bent jau ramiai miegos, kad nesugrius namas dėl jo kalės.

Tokiu būdu surišam visus mazgus kur reikia. Čia jau pagal apkrovas ir armatūros storį paskaičiuota kur kaip reikia surišti. Aišku didžiausias procentas lieka apsidraudimui….

Surišam tokias kopetėles.

Daug tų vielučių galiukų, velniškai trukdo po to prieiti, braižo… Stengiamės bent į vieną pusę jas nukreipt, kad rankų nesusibraižyt.

Po to tas kopetėles surišam viena su kita, kad gautųsi jau erdvinis modelis.

Taip ir žaidžiam. Raminamai veikiantį žaidimą.

Gal ir per sudėtingai, gal ir per skrupulingai… bet kai sau, tai nei laiko nei energijos negaila…

Rodyk draugams

Antras aukštas įsibėgėja

2011-04-22

Kai kimbam iš peties, tai ir darbai vykta kaip iš pypkės. Kibom į darbus ir baiginėjam mūryti antrą aukštą. Viskas žinoma jau iš pirmo aukšto. Darbai kartojasi, dviračio nebeišradinėjam, tai ir darbai greičiau einasi. Per dieną suklojom klojinius antro aukšto durų sąramoms. O jų trejetas.

Armatūros karkasai taip pat greičiau ir lengviau rišasi. Lyg patys ima ir susiriša. Ypač greitai darbas vyksta, kai atsiranda darbo pasidalijimas. Diedas su seneliu klojinius pjausto, dėlioja, Sergėjus armatūras pjausto, riša, o laisvu laiku bėgioja aukštyn žemyn laiptais ir blokelius nešioja. Reikia gi paskutines eiles blokelių uždėti.

Antram aukšte bus viena eile mažiau blokelių nei pirmam, tai jau jau tuoj tuoj baigsis antro aukšto mūrijimas. Liks tik langų sąramas pabaigti ir pereisim prie stogo.

Dar namo vaizdelis iš kitos pusės.

Rodyk draugams

Pavasaris - ne pavasaris

2011-03-27

Jau didžiojoj Lietuvos daly pavasaris, kai kur jau ir žibuoklės pražydo, o pas mus kaime deja vis dar gili žiema.

Sniego kai kur iki kelių, darbų nei norėdamas nepradėsi. Garažas apsnigtas, norėdamas į jį įeit, turėtum gerą pusdienį su kastuvu paplušėt.

Vieninteliai zuikiai čia gali laisvai lakstyt.

Taigi kol kas ilgėjant dienoms tenka tik apžvelgti pernykščius darbus ir skaičiuoti žiemos nuostolius.

O jų šiemet teko patirt. Iškritęs sniegas, sugebėjo sulaužyt šiltnamį. Teks šiemet gyvent be pomidorų.

Statybos žiemą atlaikė geriau.

Rudenį kiek spėjom tiek mūrijom. Pakilom iki 9 eilės ir teko konservuot viską žiemai. Anoks čia tas konservavimas. Uždangstai viską plėvele, uždedi akmenų ar plytų ir viskas. Jei jau bus lemta - ir be to sugrius.

Viduje, drėgmė per perdangas skverbiasi. Matosi viduj nukarę varvekliai, “laiptinėj” čiuožyklą galima atidarinėt. Ten kur laiptai į antrą aukštą, per visą sieną ledai sušalę. Kol kas sunku spręst ar bus kokių nuostolių. Žiūrėsim kai vanduo ir ledai ištirps ar yra kokių įtrūkimų ar ne.

Blokelius taip pat savotiškai užkonservavom. Uždengėm plėvele, kad kiaurai lietus ir sniegas nesmelktų. Padėti jie ant medinių padėklų, tai ir nuo apačios neturėtų drėgmė eiti. Jei pagalvojus, tai iš šio mūro pagamintos sienos turi atlaikyt ir šalčius ir lietų, tai ir pačios medžiagos neturėtų bijot lietaus ar sniego. Svarbiausia, kad į vidų skylių nepribėgtų vandens ir nesušaltų, kad nesuskilinėtų blokeliai.

Na ir pabaigai kaip atrodo šiuo metu mūsų žaidimų aikštelė iš tradicinio kampo.

Rodyk draugams

Po truputį judam

2010-10-31

Žiū jau ruduo persirito į antrą pusę, o aš nepasidalinau kas pas mus kaime vyksta.

Po truputį judam. Mūrijam antrą aukštą. Jau ir pastolių prireikė. Dviračių neišradinėjam, tai ir mūrijimas lėtokai einasi. O dar šalnos prie to neprisideda. Sulauki išganingojo savaitgalio, sulauki kol prašvinta, nuvažiuoji… ir… turi dar laukt kol saulutė pašildys blokelius ir ledukai nuo jų nutirps. Tokiais šaltais momentais geriausias būdas sušilti - patampyti blokelius į antrą aukštą. Gana šiltas bet varginantis malonumas.

Pirmam aukšte jau ir hieroglifų ant sienų atsirado. Paliekam žymas ateinančioms kartoms :)

Lietus dažnai merkia mūsų būsimas grindis. Kad nevaikščiot po balas padarėm pseudonutekėjimus. Išgręžėm skylutes keliuose šoniniuose blokeliuose - veikia gana neblogai.

O viršuje vaizdelis gražesnis. Apylinkės toli matyt. Blokeliai balti, tad kai saulutė pašviečia, viskas atsispindi ir net kartais akina. Taip šviesu atrodo, kad net akinių nuo saulės reikia.

Čia vaizdelis iš kito kampo. Toks darbinis vaizdelis…

Penktai eilei mūryti jau reikia pasilypėt. Diedas palei vieną sieną sumeistravo pastolius.

Penkta eilė nepaprasta - prasideda langai. Lyg ir mažiau turėtų būti darbo - vis tik mažiau blokų mūryt reikia. Bet anaiptol ne lengviau. Reikia pjaustyt blokelius ir kuo to pjaustymo daugiau, tuo lėčiau darbas einasi. Turim tokią vieną vidinę sieną pavadintą “žaidimų sienele” - dvejos durys ir ventiliacinis kaminiukas.  Tikras žaidimas tą vidsienę sumūryti. Dedi po du-tris pjautus blokelius ir vėl tarpas, ir vėl keli pjauti blokeliai ir vėl tarpas… Atsimatuoji, susipjausta blokelius, sumūriji juos į tarpą - pusmetris sumūrytas. Ir vėl matuoji, pjauni, mūriji… ŽAIDŽIAM!!!

Rodyk draugams