BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2010

Langai

2010-09-21

Mūsų namukas dabar jau darosi panašus į vienaaukštį namuką plokščiu stogu.

Perdanga uždėta, tai ant galvos nelyja. Antro aukšto pirma blokelių eilė jau sumūryta - savotiškas parapetas gavosi. O kad vėjai viduj nešvilpautų diedas sukonstravo pseudo langus.

Paėmė visokių atlikusių pagalių, dar iš darbo parsivežė visokių medinių atliekų ir taip gimė savotiški langų rėmai. Užkalė šiltnamių plėvele ir štai - langai. Vėjas nepučia ir šviesa patenka.

Reikia dar kažką su durimis sugalvot. Žiu gal ir spyną pasikabinsim iki žiemos.

Rodyk draugams

Laiptinė

2010-09-20

Vieną dieną drengia, kitą dieną darganoja, trečią dieną išlenda saulutė, bet po pusvalandžio vėl niaukiasi ir lyja… Ir taip jau ne pirma savaitė..

Ką veikti tokiu oru? Belieka tik krapštytis. Didžiausias krapštukas, kaip visada buvo diedas. Krapštėsi krapštėsi ir sukrapštė laiptus į antrą aukštą. Reikia gi kažkaip ant to antro aukšto užsikabaroti, kad blokelius toliau būtų galima mūryti.

Sukalė kubo formos platformą, ant jos pastatė buvusio seno namo laiptus. Tie laiptai kažkada buvo laipteliai į nenaudojamą palėpę, dabar jie pagaliau tarnaus kaip tikri laiptai ir nemažai kojų pamatys. Iki platformos pasilypėti padeda krūvon sukrauti padėklai likę nuo blokelių.

Kada nors čia bus tikra laiptinė ir stovės tikri laiptai.

Taip vaizdas atrodo iš viršaus:

Rodyk draugams

Pirmas aukštas baigtas

2010-09-16

Uždėjus plokštes, teliko “užlopyti” lubų-grindų siūles tarp plokščių ir kelias likusias skyles, kurių plokštės neuždengė. Taip pat reikėjo padaryti monolitinį žiedą aplink visą perimetrą, nes plokštės negulė lygiai su blokeliais, o buvo tarpas. Dabar matome, kad galėjom kitaip apskaičiuoti plokštes ir nebūtų reikėję to žiedo, bet, yra kaip yra. Bent jau turim monolitą.

Pirmiausia reikėjo užkišti plokščių skyles. Plokštės tuštuminės, jose yra didelės išilgai einančios kiaurymės. Norint pilti monolitą ir betonuoti plokščių galus, reikia užtaisyti tas skyles, kitaip betonas lys giliai į plokštę. Taip ir betono gerokai daugiau sunaudosim ir perdanga bus sunkesnė, didesnė apkrova pamatams. Skyles užkišom plytgaliais ir betono skiediniu.

Po to jau ėmėmės klojinio. Kaip ir visas darbas su medžiu ir naudotom lentom judėjo lėtai. Reikėjo parinkti lentas, sugalvoti kaip jas pritvirtinti prie plikos sienos, net ne ant žemės, o tiesiog ore. Tam tikslui diedas iš darbo (tesaugo dievas jo darbą) partempė ilgų varžtų. Pora baslių ant žemės rėmė lentą, kad nenukristų. Viršutinį blokelį pragręžė su grąžtu, ir įsuko varžtą. Po veržlę abiejuose sienos pusėse ir štai, klojinys jau laikosi.

Skylė matosi todėl, kad plokštės dėtos ne tiesiai ant blokelių, o ant skiedinio. Vadinasi plokštės truputį aukščiau nei blokeliai. Deja ir tai skylei reikės mini klojinuko.

Štai savotiškai suimprovizuotas klojinys. Nėra labai tvirtas ir lygus. Lentos linkusios lenktis, todėl užbetonuota siena gavosi truputį banguota. Nėra didelis tas bangavimasis. Šlifuoklis gali viską išlyginti, juolab, kad išorinę sieną dar uždengs šiltinamoji vata ir dekoratyvinis mūras.

Taip klojinys atrodo iš kitos pusės. Kada nors čia bus vonia.

Didžiosioms skylėms užlopyti reikia daryti didesnius klojinius. Tokių skylių turim tris. Dabar gerai pagalvojus galėjom ir išvengti jų, žinoma kainavę būtų dar daugiau…

Klojiniui vėl gelbėjo basliai, domkratas ir lentos lentos lentos… Vėl norėjom padaryti kiek įmanoma lygesnes lubas, todėl klojinio “sumuštinis” vėl buvo sudarytas iš lentų, OSB plokščių ir plėvelės. Sunkiausia buvo pakelti OSB plokštes, kad būtų lygios lubos ir prispausti prie perdangos plokščių, kad betonas nenuvarvėtų. Tai daug laiko suvalantis matavimas ir kiekvieno laikančio baslio lyginimas. Tai reikia pakelti, tai nuleisti, tai vėl kokį faneros gabaliuką įkišti… Bet pagaliau darbas baigtas.

Nuotraukoje būsimos vonios klojinys. Betonuojant vėl reikės palikti skylę vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiams į antrą aukštą.

Dabar reikia sudėti armatūrą ir betonuoti.

klojinys

Taip iš viršaus atrodo klojinys.

Dar reikėjo išpjauti kaminui vietą. Plokštės uždengė kaminą, tad reikėjo prapjauti vietą kaminui ir pamūryti jį virš plokščių. Čia jau buvo senelio darbas.

Šalia dar matoma dar viena “užlopyta” skylė ir jau paklota armatūra. Po to jau sekė įprastas darbas: betonuoti, vibruoti, lyginti, uždengti plėvele ir kelias dienas laistyti.

Visus tarpukus tarp plokščių taip pat reikėjo užbetonuoti - juk norime gražių lygių grindų. Net keista kai vaikštai po antrą aukštą ir jauti, kad tai jau grindys, o būdamas apačioj - regi lubas.

O štai taip dabar atrodo mūsų būsima svetainė. Čia tikrai labai daug susirinkę svečių.

Rodyk draugams

Žaidžiam - lyginam lubas

2010-09-04

Uždėjom perdangos plokštes. Bet tuo pirmo aukšto darbai nesibaigia. Reikia dar užlopyti skyle kurios liko. Ne visą plotą uždengė plokštės. Liko trys didelės skylės, kurioms reikia paruošti klojinį ir užbetonuoti, o taipogi liko užbetonuoti visą perimetrą. Gal ir kvailai skamba, bet kai jau šaukštai po pietų tai kiekvienas gudrus kritikuoti - reikėjo taip, ar anaip daryti. Patys matom, kad kai kur ne taip suskaičiavom, ne itin idealiai apskaičiavom ar ne itin racionaliai plokščių išdėstymą pasirinkom. Yra kaip yra. Taigi imamės žaidimo.

Pirmiausia tai laaaabaaaii ilgai žaidėm su plokštėm. Sudėt kranas tai sudėjo, bet pasivaikščiojus po lubas su gulsčiuku paaiškėjo, kad labai jau nelygiai sudėta. Kadangi konstruktorius-Sergėjus norėjo itin lygių lubų (ką su mūsiškėm plokštėm įmanoma padaryti) ir nenorėjo ateity dėti storo sluoksnio tinko ant lubų, tai prasidėjo gana keistas ir rizikingas žaidimas su tonas sveriančiomis plokštėmis.

Čia gelbėjo senelio hidraulinis domkratas. Kaip? Ogi paprastai. Imam lentą, ant jos dedam domkratą, ant domkrato balkį kuris beveik remiasi į plokštę. Tada darbuojamės su domkratu, keliam balkį aukštyn ir vualia - plokštė po truputį kyla į viršų. O toliau jau tai, ko niekur statybos oficialiuose aprašymuose neišvysit. Seną skiedinį nuimam, ir dedam naują, tiek kiek reikia pagal aukštį. Plokštę nuleidžiam, dar iš viršaus kur reikia pastuksenam, gulsčiuku pamatuojam ar lygu. Jei viskas tinka, einam prie kito liapsuso.

Taip visas plokštes ir išlygino. Žaidimas, sutinku. O ir pavojingas labai. Nes skiedinį Sergėjus kišo pirštais. Keletą kartų domkratas paslydo ir plokštė dunkstelėjo ant sienos. Širdis į kulnus nusirita tokiu atveju ir lieka tik dėkot aukščiausiajam, kad tuo metu tavo pirštai nebuvo tarp plokštės ir sienos.

Rodyk draugams